Nužudau save darkart ir numetu į purvą, ir sutrypiu
Pirštai taip supanašėjo: ilgi, tik ne balti, tik raukšlėti
Niekada netikėjau - pasakos, sakiau, - netikiu
Buvau kietesnis, stipresnis, kol teliko.. skylėti
O cigaretė siurbia mane, nebeatpsimetinėju, kad aš ją
Įsivaizdavau save nebijantį mirties, nieko neturintį
Kaip klydau! Kaip nekenčiu savęs, kaip pagaut vėją
Man dabar pragyvent.. Dūmais.. pakrūmėse tupintį
Gaudė, baudė, trypė.. Dabar - aš pats, tik naudos..
Nulis.. Viskas - nulis, nusirito, neparkrito, tik aš
Ir jėgų, ir noro nėr.. Vėjo šuoras pakels, suduos
Į sieną, į duris, pro vartus.. pakelėj pakas..
--
Taip lengviau..
manau, kad išeitų įdomus prozos kūrinukas, bet jei jau tai poezija, tai.. kažkas truputį turėtų būti "išsiurbta" ir "sutvarkyta" bei paslėpta.. galbūt tuomet būtų.. o dabar yra.. hmm.. tarp // - ///, na tarkim /// :)
p.s. jei lyrinis subjektas=autorius, tai.. gaila.. :(