Niekam negirdint

Paskutiniuose iškritusiuose lapuose,
Persmelktuose šalto lietaus
Liko tušti prisiminimai
Pamesto, vienatvės kaustomo žmogaus.

Sužvarbusiuose pirštuose,
Prie sustojusios plakti širdies
Sugrubusi nuo šalčio ranka laikė
Saujelę pamestų, bet be galo svarbių akimirkų,
Dalelę praeities...

Visų užmirštas ir nepastebėtas,
Pageltusių lapų sūkuriuose paseno...

Glostomas dangaus ašarų,
Amžiams užmerktomis akimis
Stebėjo krentančias žvaigždes
(dangaus skliautai aptemo)...

Šokant medžių plaukuose vėjui,
Gražiausią metų dieną,
Netaręs nei žodžio,
Bet su išvarginta gyvenimo šypsena
Ištiesiai pilkam dangui rankas...