Laukiu ilgai pamiršęs ko laukiu
Gal vasarinės audros ar tamsos
Niokojančios tą didelį lauką
Kur vaikšto mano kaulėtos rankos kraujuos
Nešioti laukimą įpratęs kaip rūbą
Ir skausmo kuprinę nešuosi greta
Palik savo pažadą, kurį išduosi lyg jo net nebūtų
Kad laukčiau toliau, tik be rankų kaulėtų lauke