ant beržo pasagos ir skambalai
ant ąžuolo gulbės ajerai ir usnys
daug žvynabudžių šalpusnių
išlaukti tiek kiek reikia
vėjas šviesioji masė
regis mūsų pusėj
..
nepaprasta publika
ožiai išsidalino gėrį ir stovėdami mekeno
kitas sėdėjo krėsle ir skaitė horoskopus
tarsi Dostojevskį trečias nulindo
į kaulų ir mėsos maišą
ketvirtas ožys varinėjo marsaeigiu kaime
įdomiausia tai jog ožiams nebaisus
atmosferos nebuvimas taigi kartu
ir apšvitinimas mekena vėl tuokart baigta
...
viskas baigta
ožių nugraužtas pasauli
aš nesuprantu kaip apibūdint tavo kvapą
kai žiūriu prieš saulę iš šnervių bėga seilės
bėga seilės!
...
Apie individo nepaprastumą
mane pavadino bekelniu tveriančiu pasaulius
savotiškas atpažinimo jausmas apima
kai ir iš tikrųjų guli be kelnių ir skaitai tai
kas yra vitaminai pripažinimas ir vaistai
sako esu ketvirtas perskridęs su garlaiviu Atlantą
jeigu taip ir atsitiko aš nepamenu
atsiprašau esu nekaltas visgi norėčiau būti pirmas
esu po kalbotyros didinamais stiklais
išradau šiuolaikinių pasakėčių naratyvą
ir kitokią sintaksę žodžius
kvapas tampa fizikiniu kūnu jei kas sakytų dvokas
atsakyčiau visai kukliai - tautos garbė!