Praskriejo žodžiai svetimi kaip vėjas
Susėdę broliai šneka geria už rytojų
Šventą dainą vėl dainuoja uraganas
Už tai kad kraujas iš šviežių kelmynų sunkias
Rasa nukrito žodžiai lyg ant sniego kekė
Rausvų šermukšnių pusnyje pranyko
Pasibučiuoja du basi miražai
Ir tarsi šmėklos vėjyje linguoja
Iškyla akyse klaikus kaip sapnas
Nuo jūros vėl ateina mano žemė
Suskyla danguje mėnulis žvaigždės
Pabyra ant galvos lyg pergalė ar krachas
Apsidairau tik veidrodis tarp mūsų
Iliuzijos sudyla ir išnyksta sapnas
Akmuo kažkaip keistai į veidrodį subyra
O kiemsargis iš ryto šluoja gatvę