Gėlių karalystėje

Gyvoji gamta, atsidėkodama šiltiems saulės spinduliams už skleidžiamą šviesą, toliau dovanoja mums žiedų gausybę.
    Džiaugiasi ir bitelės. Visas būrys darbštuolių pluša prie žydriųjų bandrenių. Turbūt, ten randa kažką labai vertingo, bet netrukdykim joms darbuotis.
    O štai spungė (drugelis) grakščiai nutūpė ant varpotojo liatrio viršūnės, įsivaizduodama, kad jį gražiai papuošė savo margais sparneliais.
    Baltųjų drugelių gausus būrys pamilo paprastąsias raudokles. Jie lengvai tupia ant jų raudonų žiedelių ir švelniai bučiuoja, po to pakyla ir, rodos, kviečia skristi kartu.
    Ančių būrelis pusryčiauja. Mikliai skabo tvenkinio pakrantės žoleles, kurių skonis joms, matosi, labai patinka. Pasisotinusios įsitaiso ant pievelės pogulio. Joms malonaus poilsio, o mes keliaujame pažiūrėti,  dar kokiais žiedais pasipuošė sodas.
    Pelkinės vingiorykštės skaisčiai rausvais žiedynais tiesiog šviečia, o ružavais žiedeliais pasipuošę flioksai nė kiek nesijaučia prastesni. Stambiažiedės plukės maloniai šypsosi baltais žiedais, o kalendulos, geltonos, lyg mažos saulutės, puikiai dera prie žalios lapijos.
    Švelniosios rasakilos didžiuojasi savo pompastišku krūmynu, o smiltyniniai lendrūnai nelabai liūdi, kad jų žiedai skiriasi nuo daugelio čia aprašytų.
    Paprastosios trūkažolės nedrąsiai glaudžiasi pakraštėlyje, nes jaučiasi kiek prastesnės šalia ryškių spalvų viendienių, bet jų mėlyni žiedeliai labai primena rugiagėles, o tuo paprastumu jos ir yra žavios.
    Pluoštinė juka puikiai jaučiasi, įsitaisiusi ant kalvelės ir iš aukštai stebinti paprastąsias kosmėjas, kurios ryškiai raudonais ir baltais žiedais įspūdingai papuošė žaliąjį sodo kilimą.
    Vijoklinis sausmedis daugiapirščiais žiedynais drąsiai vyniojasi aplink stulpą, o vaistinėms verbenoms belieka palinkėti jam sėkmės, bet šalia linksmai trykštantis fontanėlis džiugina jas krentančių lašų skaidria melodija.
    Na, ir gražiosios rožės! Kaip gi jų nepaminėti:
    Ir kvepia, ir žydi, / baltai, raudonai, / žiedai įspūdingi, / ar tu juos matai?
    Prie tvenkinio įsitaisęs žilvitis, plačiai išsikerojęs, lyg koks karalius, ligi žemės nuleistomis gausiai lapais apkibusiomis šakomis, iš toli žiūrint, rodos, tupi soste ir tingiai žvalgosi aplink. Protarpiais jį palinksmina žuvytės, šokinėdamos tvenkinio vandens paviršiumi, ar ančių duetas, besivaikydamas.
    Gėlių karalystėje vyksta žydintis, darnus, ramus gyvenimas.