Širdies smūgis

girdėjau priešą juokiantis
girdėjau kaip širdis nubėgo į kulnus
stovėjau tuščias vienas ir nuogas -
ant akmens sustingo skruzdė
laukiau o laikas nejudėjo
stojo kieta tamsi tyla
pakėliau akis ir pamačiau
prieš mane stovėjo lemtis
mano pabėgusi širdis
su lanku ir strėlėmis - -
kai kritau kaip krenta medis
išgirdau tą keistą juoką
ir pagalvojau
ne tai ne priešo balsas
taip juokias tik velniai