Figos lapas

Kurstoma pajauta, -
Rankų diržais
Per styrančius bokštus,
Kuomet kūno žosmė
žąsies odele prabilsta-
Nusikalstamos fantazijos link. /
Į Nazaretą.
Ten kur įsčiose virkštelė
Penktą kilpą suka,
Plonytėm, 
Neva viską užpildančiom linijom,
Be įsiskverbimo,
Šventai dvasiai, -
Marijai tarp kojų. 
Kančios kerais į „laisvę“ -
Tarsi į maldą
Užvertais delnais,
Peteliškių mazgais,
Kurią tikintieji palieka ant klauptų,
Iš tešlos nulipdytam
Iliuziniam skausmui.
Verčiau išstatyk mane
Švento Andriejaus kryžiumi,
Į maloningas geidulas/
Šibari lynais į orgasmų syvų upę,
Kuri mano soduose
Mėsingu žiedu teka/-
Kūną nuklok figų lapais, -
Išmirkytais hysteros fluiduose.
Sveiko proto palikus tiek,
Jog neklūpinėčiau prie klausyklų.