Abejingumas tęsiasi. Klampi jo plėtra –
pradžioje minučių, o po to jau
valandų. Ir taip toliau. Plius anomalinė kaitra,
galvojimą sprindžiu giliau – suklastojau,
akimirksniai lyg nuodėguliai styrą –
priekaištai progai kokia nors praleistajai,
bet juk tokia jau toji kaitra,
truputėlį klasta, jei
žiūrėti pro pirštus, o jei gilintis –
eilinis vizitas, priminimas, jog dar vis tėra
tik dvi pusės – nekenčią ir mylintys.
Pastarųjų oda ne tokia ir stora.