Migloje paskendusi žuvis

ant dantyto vakarienės stalo
mėnulio tamsai gaudžiai aidint
atsitiesė staltiesės vienas kampas
ir pasirodė kukli visareginti akis

per stalo vidurį vilnijo vilnelė
vyras pamatė tobulą figūrą
ant kranto meditavo moteris
aplinkui rūkas ir migla

laukinis pašėlęs geidulys
nuoga pėdutė pakelta į viršų
suknelės klostės slepia audrą
šokęs upėn neria jis pirmyn

kuo artyn tuo sunkiau matyt
aplinkui vidutinybės pilkuma
iš siaubo plyšta akys ir širdis
lengvas būdas pasiekti ekstazę

prie stalo sėdi jis ir ji
prinokusios žaibų linksta galvos
ant stalo guli išmėsinėta žuvis
migloje skęsta jųdviejų ateitis