Depresyvi kelionė vakaro metą

Šis kelias tinka tam, kas
kaip tik ir tęsiasi, nežiūrint į
šį sunkų vakarą, kuris lyg tankas
pirmyn sau juda lėtoje trinty

šešėlių ir lietaus lašų. Vėsoj
peizažai lyg užprogramuoti kinta.
Tempiu šioje kelionėje visoj 
gyvenimą, tik nežinau kelintą.

Štai posūkis į dešinę, o štai
ir nuokalnė. Ir atvirkščiai. O
tai ratams niekis, jie minkštai
sau sukas, o gal suminkštėjo

asfaltas. Gal tik tai,
kad groja Portish Head, iškrypsta
masteliai tiek, jog nepiktai
klaidu, štai perkėla per tamsią upę, Stiksą,

nes tilto nėr. Nėr net jo brėžinių.
Tad apsisukus tenka grįžti. Tenka
stebėti – mėnuo ritasi geležiniu
skeveldriniu į vakarą lyg tanką.