Etiudas
Kai netenki grožio,
tegul ir nedidelio, kai jis tiesiog –
lyg kvepalai erdvę – palieka
tavo kosmosą,
išeidamas kartu su silpnėjimu
skaidulų raumens, žvilgsnio skvarbos atšipimu,
suvokimų lėtėjimu, šiame lazdos gale
nieko naujo,
išskyrus tai, kad gali pasidėti šarvus
ir mėgautis taika,
nes nereikia už tą grožį kariauti
kasdien.
Tokios jau tos teritorijos.