Laivai

Aš ant denio, tu ant denio,
pasroviui laivai
plaukia, bet nesusitinkam –
paralelės tai.
Kai žiūri į vieną pusę,
nors visai šalia,
plaukia du laivai it musę
kandus ši diena.
Aš it musę kandu, noriu
vėl tave matyt,
apsukam laivus savuosius,
bandom pasivyt
vienas kitą tarsi bangos
genam link krantų,
apsukti laivai neranda
sankryžos, o tu,
kai šalia suūkia, lyną
man meti, tačiau
iš bangų undinės gieda:
tu priplauk arčiau.
Vairo vėjas nesukioja, –
tu valdai laivus,
jūroje apstu pavojų,
ji įspėja mus.
Aš norėčiau, kol į laivą
trapas veda mus,
kad mojuotum man nuo denio.
Švyturys perpus
skiria jūrą, skiria taką –
jūrmylės minčių,
vėjas blaško laivo burę,
vėl tave jaučiu.
Aš ant denio, tu ant denio –
visada laivai
gretimai į jūrą plaukia,
grįžta atskirai.