Kol plaks mano širdis

Kai apsikabinsiu save
visą sušlapusią
(įlipau į ežerą
su drabužiais
ir net su batais –
nusiprausti) –
bus vasara
ir saulėta diena
man kels juoką.
Čia aš.
O čia kita aš –
abi permirkusios.
Susikabinę.
Suspausime viena kitą glėby –
tu mano didžiausia brangenybė, –
pasakysiu.
Tik kitiems nesakyk,
gerai?
Gerai.
Kitiems didžiausia brangenybė
dar kiti.
Tu tiek daug kartų dėkojai
ir džiaugeisi už juos.
O dabar už save
tostą pakelk,
sau ranką paduok, –
taip pasakysi man tu,
paimsi mano varvantį delną, –
suspausi
ir mūsų lūpos nusišypsos.
Tą pačią mili-sekundę.
Ar tu myli?
Toks bus klausimas
toj šypsenoj.
Kiek tu myli,
tiek kartų suspausk
mano delną.
Spausiu tol, kol plaks mano širdis.
Tikiuosi žinai,
kad taip, kaip tu myli –
Visada tinkama.
Nėra nepriimtino būdo
sau prisipažinti meilėje.
Ir čia ne tas atvejis,
kur bandai išlaikyti išdidumą
ir neištarti pirmas.
Geriau apsijuoksiu,
bet pasakysiu tau
šimtą kartų –
taip. Myliu tave.
Ir šitaip. Myliu tave.
Mylėsiu tave
net jei dar kitaip.
Net jie kitą kartą
mes pėdomis
šoksime
ant baseino po vandeniu pasislėpusių plytelių.
Net jei.
Vis tiek.
Spausiu.
Spausiu.
Spausiu.
Tavo delną.
Tuk.
Tuk.
Tuk.
Kur tu tiek užtrukai?
Ieškojau ilgai, kur galėčiau
išmesti tas nusidėvėjusias pirštines.
Kad pagaliau pajusčiau,
kaip tavo delnas
ir mano delnas
bučiuojasi,
glaudžiasi,
tuk-tuk-tuk –
beldžiasi.
Užeik jau vidun, –
ten, kur myli (u) save.
Ir dar šičia, – prie strazdanų,
kur smarkiausiai kritikuodavau –
atsistok, pažiūrėk ir pasakyk man,
ką matai?
Gyvenimą matau.
Ir tave tame gyvenime.
Su dar ilgai meilę tuksėsiančia širdimi.
Su karoliukais ant riešų.
Su amuletais.
Ir strazdanom.
Naujom.
Kurių padaugėja
po saulėto savaitgalio prie jūros.
Kai užverti galvą,
juokiesi ir tau nei motais,
kad sensti.
Nes visos istorijos
tampa istorijomis
tik joms įvykus,
o tu – tas veikėjas,
kuris transformuojasi kartu.
Pakeliui surūkysim ne vieną pakelį cigarečių,
kol viską papasakosiu.
Tiek bus šnekos.
Gerai, kad tavęs negąsdina ilgas kelias.
Gerai, kad batai patogūs
ir kad strazdanomis žavies pagaliau.
Nors tiek užtrukai,
kol išmokai prisipažinti.
Kad jau viskas gražu
tame veidrody.
Kad jau visko visiems išdalinta.
Kad sau dar liko.
Ragauti.
Tą skaniausią.
Paskutinį.
Kąsnelį.


2021 05 29 Nidos meno kolonija. Rašymo stovykla „At-mintis“.