Pirma dalis
mano sese evenke kai buvai maža
neskirdavai bulvės nuo gulbės
tuo metu buvai natūrali kaip
nutįsę papai tokia tikra ir nepritempta
nebuvo kaip tavimi bjaurėtis
TSRS ruskių bedruskių laikais aš greičiausiai
buvau bulvė arba gulbė nes mane laikydavo maiše
jau nepamenu nuo kiek metų užrištą
kažkas tarp paukščio ir daržovės
kartais dar degtukais padegindavo
pakepindavo
namai degė tik vienąkart
pamenu apdegė keliis knygos ir sprogo veidrodis su jo iškreiptais vaizdiniais bet aš maniau
kad atsivėrė durys tarp šiapus
ir anapus
taip ir užaugau gi ne tik užrištas bet ir surištas
virvėm o būdamas viduj klausydavau įžvalgų
iš išgyvenimo filosofijos užtikrinu tave
evenke tai buvo lengvai įsisavinama
tikra bei nepamirštama viskas nuo panagių suprantama
nė pėdsako tų pezalų kuriuos per burną
išviduriuoja universitetuose kai kurios
pseudoliteratūrinės fenomenologijos profesorės
ar tarybinius švarkiukus net dvim pirmame amžiuje
tebedėvintys profesoriai
bulvė yra delikatesas lyginant su vėmalais
vėmalai vienas iš patiekalų vaikystėje
ne tik bulvė gali būti delikatesu apskritai
bulvytės mažos su lupenom šutintos krosny
ryjamos nenulupus šaltos su druska
yra daug skaniau nei mcdonaldinėse
pateikiamas plastikas
bulvės luoboje yra toksinų bet jie veikia
ne kaip nuodas o kaip apetitą skatinantis
ingredientas veikia tiesiai į smegenis
tu ėdi tas šutintas kiaulines bulvytes
iki negalėjimo niekieno neprašomas
tiek kad paskui kiaulėm nebe kažin kas
ir belieka sustoji kai nebegali kvėpuot
nebuvo nėra ir nebus jokio skirtumo
tarp to kaip ką pavadinsi
čia tai bent gyvenimo atradimas
gyvenimo tiesa filosofija fenomenologija
ir solipsizmas!
gerbiamoji evenke prašau pakalbėk
apie tai daugiau
to tavęs prašau aš brolis bulviagalvis