Rašyk
Eilės (75168)
Fantastika (2211)
Esė (1516)
Proza (10617)
Vaikams (2534)
Slam (50)
English (1159)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 25 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Žiūriu į langu įrėmintą vaizdo fragmentą.                                                       
Jame keliolikos medžių, gal dvylikos,
viršutiniai trečdaliai – nuostabūs aukščiai pušų,
kuriuose šitiek beformių žvilgsnių medžių paviršius matavosi
savo paviršiais ir kartais dėvėjo vieni kitus
įvairiausioms progomis, galima būtų sakyti,
kad puošėsi vieni kitais.
Ypač medžiai puikavosi žvilgsniais.
                                    Visi dalykai turi savąjį nuovargį ir jo pasekmę.                                                   
                                      Vienas nuovargis pasekmę gan dažnai turi ne vieną.
                                      Kartais viskas yra vien tik pasekmės vieno vienintelio jo.
                                      Na o pervargus daug pasekmių pasitaiko retai.
                                      Paprastai prieš parsidedant pasekmei tvyro
                                      vidutiniškų įtampų tylos – lyg vėjas būtų pradingęs.
                                      Tokios žemo ir vidutinio slėgio tylų zonos. Lyg
                                      dokumentinis filmas be garso takelio.
Visi dalykai turi mažiausiai dvi prasmes.                                                               
Kai nuojauta ar kažkas į ją panašaus kužda esant
ir trečiąją dar, normalu jausti nerimą lengvą, sutrikti
trumpam ir žinoti, kad plečiasi vyzdžiai iššaukiančiai, todėl
taip užsimerkti, kad, stebint kam nors iš už gretimo stalo,
įtarimai nekiltų kodėl, užsimerkti reikėtų lėtai.
Bet kas tada, jei dalykas prasmes imtų atvėrinėti tolyn?
Ir tos prasmės pradėtų pribloškiančiai skleistis.
                                        Paslaptingumas ieško poros... Tai stebėti                                                   
                                        visai įdomu, truputėlį juokinga, bet galima vyną gurkšnoti
                                        suprantant, kad, kada nors bičiulių triukšmingoj draugijoj
                                        įsiterpus į ginčą dėl įtakų santykio su kažkuo ten..,
                                        kaip pavyzdį, kad kozirius traukti verta tik vieną po kito,
                                        istorija šia pasidalinti. Prieštarauti mėgėjams ji nepatiks.
                                        Taigi, matyti dalykus, jiems to nė nežinant,
                                        ir dar paslaptingus – vertėtų. Ir įsidėmėti.,
2021-05-13 21:54
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 3 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2021-05-14 11:47
užkaboris
Rašytojo buvimas savyje įrėmintas gerai, bet skaitytojui duoda ne kažką.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-05-14 08:29
Nemeisio žiedas
labai daug ir nieko...poetiško
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-05-13 23:48
gogo
pušys ok nėr gražesnių miškų kaip pušynai
geriau kai nemonokultūriniai

visas kitas daugtaškynas yra tai
ką komentuojant jauti kaip
reaktyvinei sraigei bėgant
antilopės greičiu pralekia laikas

pralekia egzaltuotai bet be ekstazės
gurkšnodamas gėrimą nevertą mano dėmesio
geriau jau būtų kompotas
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-05-13 23:23
raidelė
Visi maži dalykai turi daug prasmių, visi dideli dalykai turi tik dvi prasmes - arba Taip arba Ne
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą