Grafas Filipas 20

XII
Ana ir Danielis

Danielis savo miegamajame itin dėmesingai apžiūrinėjo savo drabužius, ar jie dar nesusidėvėję, ar nesusitepę, ir kabino juos į atgal į spintą, ar pedantiškai lanstė ir dėliojo į stalčius. Štai jo mėgstamiausias tamsiai rudos spalvos šiltas švarkas matė jau jo ne vienerių metų darbą, rankovės jau buvo kiek apsitrynusios kaip ir apykaklė, bet Danielis su juo nė už ką nenorėjo su juo skirtis, juk tai buvo jo mėgstamiausia švarkas. Jis ištiesė rankas į baltinius su rauktomis rankovėmis ir pakabino juos tiesiai už švarko. Šie atrodė išties puikiai. Puikus derinys, pagalvojo jis. Buvo jau vėlyvas vakaras ir tik žibalinės lempos šviesa apšvietė jo susikaupusį veidą. Netikėtai pasigirdo durų girgždesys ir tarpduryje pasirodė Ana.
-Ana? Ką tu čia vilki?... -nustėręs paklausė Danielis.
-Patinka? - flirtuodama klausimu atsakė ji. Moteris vilkėjo juodą vienuolės abitą. Ji veliumu prisidengė veidą ir žaižaruojančiomis vilioklės akimis pažvelgė į Danielį.
-Iš kur tu tai gavai? -  nustebęs paklausė jis ir nusijuokė.
-Ai, nugvelbiau iš sesers Magdalenos spintos, kai šioji nematė. - lengvabūdiškai ištarė ji ir kilstelėjo šiek tiek abitą atidengdama dešinįjį batelį. - Leisk man būti tavo verge, kojų mazgotoja, - teatrališkai ištarė ji.
-Tai taip šventvagiška... bet man patinka, - tarė jis ir susižavėjęs nužvelgė ją nuo galvos iki kojų. - Neįtikėtina, bet abitas tau tinka. Būtum labai išdykusi Dievo tarnaitė, tikra nenuorama.
Vyras žengė prie Anos, paėmė ją už rankos ir apsuko ją ratu. Veliumas dailiai suplazdėjo ore, kurio šešėlis ištįso ant medinių grindų. Tada daktaras staiga sugriebė Anos riešus, prisitraukė ją prie savęs ir pažvelgė  tiesiai į akis.
-Tu išties nepaprasta. Ką tu su manim darai? Kaip tu sugebi mane taip užburti? - susijaudinęs  klausinėjo Danielis.
-Dėl tavęs galėčiau padaryti ir dar daugiau. Danieli, dėl tavęs galėčiau ir nužudyti. -rimtu veidu ištarė ji.
-Ana, tu mano sielos sesuo, mano netekėjusi nuotaka.
Daktaras nutraukė nuo jos plaukų veliumą ir ėmė lėtai masažuoti jos galvą. Ana iš malonumo užlenkė galvą ir užmerkė akis. Danielis ėmė aistringai bučiuoti jos laibą kaklą, tada pakėlė ją ant rankų ir paguldė į baltus patalus. Ana pramerkė akis, paglostė delnais mylimojo veidą ir pabučiavo jį į lūpas. Įsiaudrinęs daktaras apnuogino jos šlaunis ir ėmė  kiek grubokai glamonėti. Seselė nusitraukė savo apatinius, tuo tarpu Danielis paskubomis apsinuogino. Jie grakščiai šoko vienu ritmu. Ana troško, kad ši naktis niekada nesibaigtų, kad Danielis jai neužvertų durų, ir kad romanas niekada nesibaigtų. Rami žibalinės lempos šviesa apšvietė jų jaunus kūnus, kartu palikdama paslapties šydą. Daktaras mėgavosi akimirka, negalvodamas kas jų lauks ateity. Jam tiesiog buvo gera čia ir dabar.