Jausti meilę dangui, tai galvot apie tave
Stovėti prie bekraščio vandenyno, tai plaukti pas tave
Jausti vėją, tai siųsti tau jausmus
Jausti skausmą, tai žinoti, kad dėl tavęs aš gyvenu
Saulė pasirodo, kai tu šypsaisi
Vanduo nurimsta, kai tu liūdi
Vėjas nutyla, kai liejasi jausmai
Skausmas nuslūgsta, kaip glėbyje esi tu
Šiaurės vėjas man pasakė, kad vertybė esi tu
Nenurimti jis mane liepė, kol nebūsime kartu
Ir kiekvieną šviesią dieną, kai šypsaisi, aš žinau
Kad likimas į nebūtį ves, bet šypsotis privalai