Savy

Iš kur jis, noras būti vienam?
Taip svaiginančiai kankinantis
Klausimas, kam?
Reikia, tikrai reikia draugijos
Atsipirties.. taško, kur galiu grįžt
Nežinau, atsisakiau, išėjau..
Į dykumą - ilgai ją stačiau
Po kruolelę nešiau
Metai iš metų - jau yra..
Kuriu joje savo kopas ir verčiu
Jas vėl kitaip.. vėju užnešu
Kaip gražu.. kaip man gražu
Nes kitų neturiu, pasislepiu
Po smėliu, kai šalta
Ganau žvaigždes, jų kaip smilčių
Daug atsinešiau iš gražesnių
Akimirkų, žmonių akims mažesnių
Tik man brangesnių, kai šilta
Debesis vartau, tik nelyja niekada
Nenoriu ašarų savo šalyje - gana
Vienas aš - savęs neliūdžiu
Kitų neįleidžiu..
------------------
Kaip vienišai graudu..