Didis tu,
Didi,
tu, nuostabi,
tu akimirka,
gyvenime
ta kuri nepasikartoja,
ir niekas tavęs ir manęs,
nė karto nemokė,
kaip pasitikt, kaip pasikliauti,
kaip laukti ir džiaugtis
kai krenta dangum
vienintelį kartą žvaigžde pavadintas
Meteoras.
Kavos aparatas pavargęs patvinsta
Kava atleidžia, ežeras atleidžia
ir Kalnas susitaiko
ir medžiai šakomis ploja.
Taip sakė vaikas, kuris,
dar neturėjo ko kam atleisti,
taip sakė vaikas, kuris buvo
tik visi žinom kuo kaltas
kad kurtas kad kurtas kad
kurtas ir kad sukurtas kuria.
Sukūręs jis kuria ir perkuria,
ir kurdamas permąsto patį
kūrimo pagrindą. jis aukoja,
jis aukoja ir kartoja tai kai
Saulė Mėnų pakviečia,
ir tada lašas po lašo aidi.
lašas po lašo.
aidi
tada
aidi
tada
iš
aidi
tada
dūmas
tas
kur tau
neša
žinia
tas tada
pavargsta
ir aidi
ir
aidi
ir
aidi
001504202021