Pasitrauki, naktie,
Kad šviesa pasklistų iš lėto,
Pasitrauk, neviltie,
Kad tamsa nenugalėtų!
Pasitrauk, nealsuok laukimu,
Negramzdinki skausmo į tylą…
Tegu juodosios aistros,
Pasiskleidę siausmu,
Baltoje erdvėje suskyla…
2002
2004-01-31 21:02
Kokia amžina tema - kad tamsa pasitrauktų ir įsiviešpatautų gėris... Ji , ko gero, neišsemiama, kiekvienas apie tai kalba savaip. Svarbu iš tiesų pasakyti kitaip, nuspalvinti kūrinį savo patirtimi ir išgyvenimais. Ir čia atsiveria neribotos galimybės. Jūs, ko gero, jas pajutote...
2004-01-31 13:27
Zodziai visi paprasti , bet siltai skaitosi." Pasitrauk neviltie, kad tamsa nenugaletu"- skamba kaip pagalbos ieskojimas. Pazistami isgyvenimai sutalpinti i poezijos remus. Liejasi rimas lyg upelis. Tik noretusi negirdetu , idomesniu alegoriju. pastebejau , kad as ne isimtis ,kurybos pradzioje naudojau tuos pacius zodzius " letai", tyla", 'naktis".
2004-01-31 12:05
ajajajajjaj....:( nelabai...
2004-01-31 10:18
. . . nemazai kas c i a (rasyke) t a m s a saukia, o sis eilius - i s v i e s a . . . :-)
2004-01-31 08:48
... išlaukti ... kad praeitų - pats ...
2004-01-31 08:42
gražu, bet per daug vietos palikta skausmui...