Žinia.

Virpančiomis rankomis jis užrakino dėžę. Viską sudėjo saugiai. Niekas negali pamatyti turinio. Ore tvyrojo smilkalai ir tai jį ramino. Pagaliau dingo tas keistas dvokas. Panašiai dvokia deganti plastikinė virdulio rankena, kai įjungta per didelė kaitlentės temperatūra.  Arba laidai. Arba kažkoks to ir to dvoko porūšis.  Apsidairęs įsitikino, kad Lilė prieš išeidama viską sutvarkė.

Raktas delne kaito. Vėl prasideda, - skubiai nunešęs dėžę prie durų, pakėlė raktą į šviesą, sklindančią pro langą. Po galais, kur jį laikyti. Nepažįstamasis sakė, kad tamsoje šis metalas kaista iki 73, 2 laipsnių Celsijaus – dvigubai nei normali žmogaus temperatūra. Jis pervėrė savo grandinėlę per rakto skylutę. Nešios atvirai lyg sentimentalų niekutį.

Pasiėmęs dėžę išėjo pro duris. Neš atsargiai, siekdamas išvengti savo paties spyruokliavimo akmenuota gatve. Pabandė prisiminti, ar gerai suslėpė visas draiskanas. Irimas prasidės už dviejų parų. Per tą laiką Lilė dar neturėtų grįžti. Tai, ką ji matė išeidama, turėjo atrodyti lyg paprastas dviejų žmonių susitikimas. Tiesa, kai ji virtuvėje paklausė – kokie čia kvapai, jis nesumojo, ką atsakyti ir tik patraukė pečiais. O vėliau, kai plėšė nuo nuo lavono panašius į gleivėtą naro kostiumą rūbus, pasišlykštėjo smarve, kylančia, neaiškios sudėties medžiagai atsilupant su visa oda nuo toli gražu ne kaulinio skeleto.

Mikroschemų suprasti jis nemokėjo. Įvyniojęs į kelis rankšluosčius, visas gražiai sudėjo į dėžę. Tarp pakuočių – maišelių su skeleto ir minkštojo audinio dalimis. Pastarosios, žinia, dvokė, tad buvo suvyniotos keletu sluoksnių pramaišiui sukant popierių, poletileną ir sudėtos į kelis plastiko maišelius.

Eidamas bandė prisiminti visą pokalbį detaliai. Dideles, juodas akis, lyg į gelmę traukiančias žvilgsnį, ir signalus savo galvoje. Lyg klausytųsi audio romano su trukdžiais.

Notera. Vienuolikamatės erdvės spjūvis. Atstumtojo žinia. Kodėl būtent jam – eilinio automobilių dalių sandėlio darbuotojui iš mažo miestelio. Ir kaip jis viską prisimins, juk nieko neužsirašė. Metalo kaitimas nesant šviesai. Imitacinės odos irimas po 48 valandų. Pristatyti ponui S. Nešti atsargiai. A, taip, minkštieji audiniai... Kintančios sudėties formulės... Svarbiausia bus tai, kas dėžėje. Ten tau paaiškins.

Jis mąstė neįtikėtinai aiškiai. Lyg galvoje būtų įdėta papildoma atminties plokštė. Stabtelėjo pailsėti. Atsargiai nuleido dėžę ant grindinio ir užsirūkė. Dairydamasis lėtai traukė dūmą. Tai bus jam pamoka,  kad pasikvietė nepatikrintą klijentą į namus. Kokių dar guolių, kokių suknistų kaladžių... Vedėsi jį lyg užhipnotizuotas, virė kavą, pats stebėjosi, kad atsako į jo klausimus, jam nepraveriant burnos. Jei ne tai, kad stovi naktį lyg apdujęs vidury gatvės, o prie kojų guli suknista dėžė su... Nusikvatotų ir paskambintų draugui, kad drambliai jam trimituoja eit kartu prisigert.

Paspjaudė degančią tarp pirštų nuorūką, spragtelėjo į kanalizacijos grotažą (tiksliai!), pats sau nusiviepė – viskas gerai. Kilstelėjo dėžę, galvodamas ant kurio peties nešt ir susverdėjo. Dėžė buvo žymiai pasunkėjusi.