vienąkart aš pavirsiu į kelią
tokį ilgą kad nieks nenueis
ir atrodys kad pats Visagalis
jį pamiršęs ir eina laukais...
o gal virsiu į mažą dulkelęk
kurią vėjai pustys po langais
gal įkritęs kažkam į kišenę
pasivaikščiosiu Dievo keliais
vieną kartą pavirsiu į žemę
ir pradėsiu gyvent pumpurais
į laukus ir į klonius kur mena
kad buvau čia atėjęs kadais