Kai meilė manęs nepalieka

KAI MEILĖ MANĘS NEPALIEKA
IR IT KARVĖ SEKIOJA IŠ PASKOS...

Nebevesiu tavęs,
Nesu kvailas...
Kas buvo, tai buvo,
Bet baigės!
Štai ten karvių margų apsupty,
Močia dukrą įkalusią vaikos,
Net dangus iš jų juokias, arti...

Paveizėk štai –
Pavasaris – žemė kanapėmis kvepia.
Vietoj karvių – vieni lubinai.
Ar palikti galiu Meilę trapią,
Jei manęs nepalieka jinai??
Tik blakstienų bučiniais nebeglostys –
Bus tamsa... bet, žinau, laikinai –
Ji negali lengvai taip atstoti,
Nors tekėtų vanduo raudonai...

Man nėra ko išeiti be laiko.
Aš laimingas ir taip.
Ar jauti?
Nebetikiu aš tavimi!
(Neesu mažas vaikas!)
Nors ir metai ateitų kiti!

Juozupukas