Prisimenant pokalbį su Kalviu

Kai jis man paskambino pajutau tarsi kalbėtume paskutinį kartą. Balsas atrodė labai pavargęs, skundėsi, kad labai traukia kojas. Buvo nusiminęs, kad vaikai nuo jo nusigręžė. Dar prieš kelias dienas išėjo gyventi atskirai nuo piktos, pavydžios, pradedančios išprotėti, žmonos. Buvo visiškai vienas. Daug laiko praleisdavo garaže darydamas kalvystės užsakymus. Gyrėsi, kad jų pabiro kaip iš gausybės rago. Apsiėmė daugybę naujų darbų nepaisydamas, kad jau gali jų neatlikti. Kalbėdamas jis tarsi prašėsi pagalbos. Jutau jo balse skausmą. Ištarė, kad labai traukia į miegą, kad jaučiasi pavargęs. Dar sutarėm, kad kitą dieną atvešiu jam kiaušinių. Nežinojau kur jis gyvena, bet taip ir nutilo. Po to pokalbio neatsakė nė į žinutes, nė į skambučius. Taip ir tvyro nežinomybė. Tai kur man tuos kiaušinius vešti? Tikriausiai žmogus išėjo amžino poilsio...