Kruvinas beržas

Lašas nuo beržo lapelio nuslinko
Ne lietaus - kraujo kario garbingo.
Prigulęs minkštojon paklotėn miško
Gaivins brangią žemę apgintą.

Rasakilos verkia iš ryto prieš aušrą
Deja nepajėgios nuplaut širdies skausmo.
Didvyriškų kūnų prikritusios girios.
Aidės jų vardai amžinybėj atgimę.

Praėjus metams ne vieniems,
Paklotėj uogos laisve mums kvepės.
Arbatą spanguolių išvirę,
Jaunuolių sielas pavaišinom.