Kol gyvi

Kartais norim mesti viską,
Atverti mums nežinomos pilies vartus.
Įlėkus juk į labirintą,
Nežinom ar sugrįšim į namus.

Tada mes pradedam svarstyti,
Ar verta, o gal rizikuoti per drąsu.
Nors noras širdyje jau gyvas,
Ateičiai paliekame planus.

Galbūt rytojus neateis,
Gal tūkstančiai aušrų dar laukia,
Išjauskime akimirkas visas,
Kol laiką turime gyventi.