Salve

Susipažinkim


keista kad tai sakau
juk maras tęsiasi

spengiu kaip tyla
ir kalbu paradoksais
kai tavo galvoje
ošia lietuviškas miškas

tai kad lapai nekrenta
į tuščią pašto dėžę
nepasako nieko bet kartu viską

regis rašau laiškus sau

šie namai ištuštėję
gyventojo nė vieno
nors dabar vasara
kai kurie medžiai
vis dar belapiai

gretimas miestas ištuštėjo
taip pat kartais į langą
pabeldžia jo paštininkas
sako

- laiško neatnešiau

visgi kartą radau
tą kuris nuo tavęs
aš nesuprrantu kas esi tu
dar vienas kvailys
ar šio pasaulio gelbėtojas

nesiskiriu su ginklais
po to kai nutiko kažkas
ko paaiškinti negalime
radau išdaužtą vitriną
ir man tinkantį kalibrą

tik sykį pasikėsinau įgyvybę
nušoviau nepažįstamą lankininką

pirmą ir paskutinįkart
persižegnojau
pro tilto turėklus žiūrėdama
kai jis krito į vandenį

mes visi čia truputį
žaidžiame apokalipsę
ir truputį kvailių namus

kartais paskambinu daktarui
jis atsako

- prašau palikit mane ramybėje
aš jau ne šio pasaulio gyventojas

kai dar nežinomu virusu
užsikrėtė erkės
ir prasmego miestelio kaminas

supratau kad ne arkliai
traukia tramvajų
bet jis pats tuoj nutemps
arklius

net ir tiems kas nebuvo vaikais
vaikystė prabėgo dukart
tie kas žolėje nesušlapo
nebesušlaps

voras baigė verpt mėnesieną
ir pasagą
kojos įklimpo purve
o mėnulis primena ašaką