Skaidriais lašais užpildyta erdvė ant stiklo-
Švari, trapi, bet netuščia.
O kiekvienam iš mūsų ji spalvota ir marga,
Kartais kaip bedugnė, kartais - sekluma.
Ar Lemtį pakeisti galime visi,
Jei visa esybe tikim savimi?
Tamsią naktį baugiai žiūrime į ją
Ar išaušus rytui nugalėsime?
Ties slenksčiu sustojus apsidairome
Kuo ginkluoti esam savo sieloje.
Kas skydu uždengs, kas nuo blogio gins.
Visos mūs vertybės skrenda prieš akis.
Kai sparnus išskleidę tarsi paukščiai sklęsim
Bedugnes įveikę šypsosimės drąsiai
Šilumą pajautę toldami mojuosim
O lašus spalvotus mintyse skaičiuosim.