Pažiro ant tavo žalio delno
Ateities vizijų vitražai,
O aš dykynėjė gėles rinkau
Ir lijo dienos svajonėmis.
Bet kas nukrito tau ant bato?
Atplaiša nuo žvaigždės šaltos
Ar tik mano ašara?
Kodėl tada suskilo mano dovanotas katinas?
Ir vėl užstrigo Žadintuvo mechanizmas?
Ar viskas sukosi tik nelaimingame rate?
Tada lygus ir per daug prastas popierius
Paliko man vieninteliu draugu.
O tu uždaręs širdį, neva,
Kažkur ir kažkodėl iškeliavai.
Juk tu žinai, kad viskas turėjo būti kitaip:
Mano vaikystės pasakos buvo ne apie šitai...