Kiveris

Glėbys platus,
Karius dvidešimt devynis sutalpina,
Patapšnojimas per petį viltį grąžina.
Ir tada suprantam- turėsim nuostabius metus,
Nes turim žmogų, kuris vienija draugus!

Susitikome šaltai,
Nors rugpjūtis buvo šiltas,
Kol išgirdau paprastus žodžius-
Visi teisingi ir nuoširdūs.

Paprastumas žmoguje- senų laikų vertybė,
Tad parodyk, kad tai tebėra teisybė.
Rodos, žvelgiu giliai,
Ir visgi nematau, kokie sielos viduriai
Šią asmenybę pina.
Ši dilema galvą trina,
Nes jis juokias ir prabyla:
„Skaityk, juk aš atvira knyga,
Skaityk, kalbėk, lai nekamuoja tavęs jokia kančia“.

Susitikome šaltai,
Nors rugpjūtis buvo šiltas.
O galiausiai nuotraukoj pirštu badys-
„Kas čia per tipas? „,
O aš garsiai atsakysiu-
Čia žmogus, o jo didelis glėbys,
Buvo jis kuklus,
Tokį ir atminsiu!