Abrikosų valgymas

Mes valgom abrikosus,
riešutus ir chalvą,
už lango storas vasaros lietus, lyg kasos
jo čiurkšlės, trupiniai ant pilvo, pilvą
aplink bambytę tavo nulaižau, o dieve..,
minutės persirengė metais
ir primena mamutus,
valandos gi dėvi
išaugtus mėnesių kombinezonus,
štai koks tas laiko karnavalas,
po langu stabtelėjo limuzinas,
iš jo išlipo susivėlus
TV žvaigždė, draugų mums pasamdyta,
kad sveikintų su jubiliejum
tos pasekmĖs iš anekdoto,
kurį papasakojau – bijom
net pagalvot kada tai vyko
ir kiek gyvenimo kartu po stogu,
o tai mums briliantu sveika
ir mudu žinome kiekvieną stygą
paties geriausio instrumento,
juo mokam normaliai pagroti
vienas kitam eilinę mintį
ir būti viens kitam persona grata.