Epizodas 1

Labai labai retai prasisklaidžius miglai, aš pamatau, kad esama ne vienas tiltas per šią mirties upę, yra ir kitas-toks pat svyruojantis kaip mano, tik gal iš kitokios materijos sunertas, negaliu taip toli įžiūrėt, nes jis tavo... Aš tik matau, kad esu ne viena einanti... Aš senai jau pamečiau priežastį kodėl žengiau ant šio tilto ir taip išmokau ant jo laviruot, kad nebeparklumpu, nebesilaikau už minkštų turėklų, todėl nebesuvokiu ar lemta yra išeitis ir tai, kad einu-galimai tėra iliuzija.... Tik va tie momentai, kai prasisklaido migla, aš suvokiu savo judesį į priekį, kai parklumpi tu... ir aš tavęs laukiu..... Negaliu tau ištiesti rankos, negaliu žodžiu tavęs pakelt, negaliu net tyla šalia parklupt, net nežinau ar tu mane irgi matai, gal už tavęs visai netoli yra dar vienas tiltas, kurio aš neįžiūriu ir jis tavo paguoda, bet žinau, kad tuo momentu aš žiūrėdama į tave matau prasmę nutildyti maldą, kurioje geidžiu, kad mano tiltas tiesiog imtų ir nutrūktų.... ir drama, kurioje negaliu apsispręsti ties kuria vieta jis lai trūksta-tuo momentu irgi nutyla.....