Man nebuvo juokinga
Skristi savo keliu.
Man tik buvo juokinga
Kai mačiau kur esu.
O kvatotis aš mėgstu
Jausmuose giliuose,
Kai kas vakara brėkšta
Ta mintis sapnuose.
Man nebuvo juokinga
Skausmą kęsti sparnuos.
Man tik buvo juokinga
Tupėt melo delnuos.
Kai kilau aš į kalną
Man apsvaigo galva.
Netikėjai, bet buvo,
Ji aistros kupina.
O tada nusileidau
Sužalotais sparnais.
Mano sapnas pabėgo
Su skausmingais randais.
Pabudau. Atsikėliau.
Nebeliko randų.
Aš ir vėl sau kvatoju,
Nes sapne vien tik tu...