Stuburas

Abstrakcija turi turėti stuburą.
Panašiai kaip totoriai mongolai Sibirą.
Kažkas krūvas kažko suburia.
Ir tie kažkas visi yra
turčiai, turį sniego gniūžtės geną,
judėdami į priekį, tai yra žemyn, augina
kelio plotį ir oro banga gena
žemesnius debesis, paskui gniūžtę plyna,
ir blogiausia-tai,
kad įsiminti net ir teoriškai
atminčiai, nuostaba sukaustytai,
šansai menki, o ir iš kai
kurių požymių – nuliniai.
Kaip nei šioks nei toks metas – atitolinai
arba pavėlinai, o jis guli – nei
krust, nei kranai, nei pastoliai, nei
griuvėsiai, nei sunku pasakyti kas.
Bet dažnai pagalvoji. Fokusas...,
apsėdimas vagis-pilotas-mistikas,
tavimi baigiasi nesuvokus kas.