Vardai Laivams

Mąsčiau ramiai, ilgai, lėtai. Lange
peizažas buvo baltas, o krosnelėj kelmas   
vis dar liepsnojo, antrame plane vangia
šviesa saulėlydis giedojo dangui psalmes,

portretai nuotraukose drobių portretus
matavo žvilgsniais draugiškais.... kažin ar,
lentynose viršeliai knygų į greitus
pirštus nereagavo, niekad negražina

į vietą knygos paimtos anie –
o atminčiai meluoja, kad tikrai tai
padarė, kaip visa melagių giminė,
meluoti glostydami mokės greitai,

tiesa tuo tarpu glaudėsi taurėj,
bet lygis jos ne kilo. Sekti linko.
Tiesa nebluko, kvapo sūkuriai
iš linksnių rinkosi tarp kilmininko

ir vietininko. Ak jau tie kvapai...
išskyrus vyną, mąstymo dalyvis
dar buvo straipsnis, jį išsikirpai
iš laikraščio, ir jį gali vis

iš naujo perskaityti, apie tai,
kad ieškoma tų, kurie gali kurti
laivams vardus. O jei rimtai –
vardais neskęsti tuos laivus užburti.