Neliko

Pasiutusi diena. Išeisiu aš…
Paklaikusi naktis ir tu su ja…
Netylantys skambučiai, tu “... už ryšio…”
Pavargusi mintis įlys pro plyšį.

Ant kito šono, į ten, kur kažkada
Tu kvėpavai manim, o aš jaučiau tave,
Kai pasiklydo pirštai tarp gitaros stygų,
Kai glostei galvą, kai natų neliko…

Tyli gaida tarp spengiančios tylos,
Tavų akių, tarp Tavo lūpų…
Kuomet išmuš vėl dvylika išeisiu kaip tuomet,
Kai negrįžau, kai lietūs verkė…

Toli dabar, kažkur… ne čia
Paliko saulė. Nebėra…
Diena išėjo, rankos liko,
Pasislėpė kišenėje nuo vėjo pikto…