Ne per brangu

Ta žemė niekieno vilioja grįžti,   
įbrist į upę, pasisemt versmės,
bedugnėn kristi vienąkart išdrįsę
negalim tos bedugnės nemylėt.
Ta žemė mūsų - liest delnais ir pirštais...
Perpus pasidalintas virpulys
nuslysta gomuriu, vilnija tirštas -
taip prisipildo sielos šulinys.
Tiek šilumos, tiek kvapo prisigėrę
mes upėje, lietimuose paklystam...
Kiekvieno paklydimo kaina - gėris,
ne per brangu ir vėl bedugnėn kristi.

Ranka nebepasiekiamas, nutolęs
tarsi medum prisotini dosnus.
Tavim apsunkusi lašu iš korio -
Ten, kur nebuvo, sukuriu krantus.