Neatsargu gan taškuos,
kur savaitgaliais geriamos
priedo statusą turinčios kavos –
ypač, jei kalbos, o nereikėtų, arogantiškos,
kalbėtis garsiai, suskubti neužtruks pAramos
manieroms ir norėsis neprisiminti atakavus
erdves garbingų ponų
stebėsenų vienas kito damų
ir akmenų marškinių sąsagų, šonu
briaunos blyksinčių stiklą keliant, amo
nepaliekančio skonio kūno
temperatūros gėrimo spalvos vario,
kuriame laikas nuteistas tūno
prisiklausęs ąžuolo arijų,
todėl neatsargieji geriau patylėtų
kaip skėčiai tyli
platumose, kurios pamiršo lietų,
ir tada bus idilė.