Minčių trupinėliai

Skubėk neskubėjęs,
O metai tai lekia,
Užkliuvęs už vėjo,
Sušuksi: „Jau šakės! „
Tad dantį galąskim,
Kol neišbyrėjo,
Kol verkti dar mokam,
Kol juoktis suspėjam.
Dainuokime raudą,
Raudokim dainą,
Kol blogį į gėrį
Su priedu išmainom.

          *
O aš esu  tikrai gyva,
Kaip šaltinėlis verdantis...
Gal susisuko man galva:
Vis nepatinka „merdintys“ .
Nagai - nagais,
Ragai - ragais...
Nereikia čia rokuotis:
Jei tu sakysi balta čia,
Aš atsakysiu – juoda.
Aš - ne kieta uola,
Aš - šaltinėlis verdantis.

              *
Baltas lapas visuomet kantrus,
Nors rasos jį kartais suvilgo.
Atsistosiu ir vėl, dar ištiesiu pečius,
Nesiūruosiu kaip pievoje smilga.

Gal randų nebeliks širdyje,
Tik eilėraščio posmai rasoti...
Dar jėgų aš turiu savyje,
Dar suklupus gebu atsistoti.

              *
Daug kas krito į delnus:
Ir rožės, ir šalnos,
Grūdai ir pelai,
Saulė ir naktis,
Meilė, netektis,
Juokas ir darbai...
Negi tai blogai?
Nežinau tik,  kas nutiko,
Kad saujoj nieko nebeliko.

                  *
Kai bangos sūpuoja gyvenimo valtį
Ir šito supimo negalim pakelti,
Nei irklo, nei rankos nėra įsitverti,
Tai noris tik vieno: „PADORIAI ĮKALTI“!