kvazifantazija

dabar jau mokausi nebeišgyvent praeitim tai kaip ėjimas
arkliu kaip briedis su šaliku šaldytuve tai tarsi žiemai pasiruošta
užkonservuotas ir aš
mutavęs būtojo laiko organizmas glitus turbūt aštuonkojis ir dar
prasižergusios moterys tarsi klampynė kurioje murkdeisi
kai kurios it moliuskų geldelės užsidaro ir krinta į dugną
kurio galbūt niekad nebepasieksiu kojomis tik tabaluosiu
srovėj nešančioj irklus iškritusius kai situacija tampa nevaldoma
dabar aš jau mokausi plaukti nebegyvent praeitim į dugną
tik atsispirt neužsibūti

gal ir buvo kažkas dar tarp mūsų
bet gilyn į dumblą jau pasislėpė dingo
ir dar paleistas lygintuvas pro langą vos spėjau tau nusilenkt
neišlygino mūsų praeities raukšlių tik gyvatiška uodega
prašvilpė ir batas ir automobilis su visais pakeleiviais
visi galai į vandenį į dugną dabar jau mokausi nebeišgyvent praeitim
išpjaunu iš rėmo paveikslą ir suvynioju lavoną į drobę
sprunku kaukėtas neatpažįstamas kažkuris aš
o gal tik mano šešėlis ir vietos laikraščiai praneša apie šedevro vagystę
kurio dar nespėjo niekas pamatyti tik spėlioti bandė gal buvo ten
eilėraštis ne paveikslas tik skeveldros praeities išlukštentos iš kūno
ir luobeliai palikti po stotelės suoliuku ant kurio daugiau neprisėsim
nei tu nei aš kai viskas dingsta kaip lange siluetas kai tik spėlioji
buvo nebuvo

buldogas laižo mano pirštus kurie kažkadaise lietėsi
praeities galerijoj prie ugnies ji spraigosi dabar šerkšnu
ruošiu nebeišgyvenimo praeitim pamokos namų darbus
o rūsyje stiklainiuose vis dar gyvi padarai girdisi it pilvo gurgimais
it alkis praeitim užkonservuota radioaktyvi zona įžengus ten
pabučiuoja ir bučinio pusiaukelėj perkanda lūpas zombiai
ir tik kraujo rijimas dar kiek sušildo ir nieko šiltesnio ištart nepavyksta
aštuonkojo čiuptuvai vis dar paliečia mano sapnų karuselę kur kaip vaikas
ant arkliuko apglėbęs jam sprandą sukuosi ir vis pabundu
apsikabinęs tvirtai stiklainį kuriame kažkoks praeities šlykščiai mutavęs
vienakis glitus aštuonkojis
matyt sapnavau kad vėl murkdžiaus dugne apsikabinęs
praeitį tarsi tai būtų išgyvenimo rinkinys zombių invazijos eroj
sako iš esmės niekas nesikeičia ir tada
rūsio stiklainiuose užkonservuotos tabletės
rūsio stiklainiuose kava ir cigaretės
rūsio stiklainiuose užkonservuotas dar šiltas lietus
mūsų žiemai kai mokėmės nebeišgyvent praeitimi