Laikas gydo žaizdas,
Gali sužeisti mane,
Ištaisysiu klaidas
Vienišas.
Garsiai vėl nusijuok.
Juk būdinga tau tai.
Nors rytas šitoks žvarbus -
Išėjai.
Kodėl taip tyliai žudai mūsų meilę?
Kodėl taip garsiai rėki mano baimę?
Mano baimę, mano baimę rėki.
Nebus jau „Mūsų“, nebus tavo juoko.
Tavęs nekesti seniai jau išmokau,
Bet tu vėl, bet tu vėl ateini.
Takais pramintais grįžti,
O aš taip noriu pamiršt.
Sakai, kad „Būsim“, bet vėl
Palieki.
Nenoriu šitaip kentėt,
Bet negaliu, negaliu
Tau pasakyt atvirai:
Nekenčiu.


nePankas





