Atvirutė iš Amsterdamo

Pirmadieniais nuo spalio vidurio iki
dabar, o jau į pabaigą, sunku tuo patikėti, gruodis,
namie Concertgebouw Orchestra. Tik išsidrieki
ir plotis pradeda tau skleistis, neįrodęs

kad aukštis jam tiesiogiai pavaldus,
lygiai taip pat kaip gylis. Ak tas plotis.
Gal garsas lydysis, gal dus,
gal susigūš – mintims teks klotis

guolius ant visiškai plikų grindų.
Tuo pat metu išlošti, bandant burtų
keliu pasaulį rinktis, regint du
vienodo gėrio tam, kad įsikurtų

vieta laukimui... niekad pabaigos.
Kad ir koncerto dviem fortepijonams.
Arba vienam, kuris paguos
lygybe teisių pustoniams ir tonams..,

tada ateis antradienis. Nes tie
antradieniai tiesiog ateina, na gi,             
štai, fun-damenalioji esatie –
vienu metu namai ir niekame viešnagė.