Pokalbiai, nuoseklumų duobkasiai,
ir laiškai, tų nuoseklumų architektai.
Ar įsiklausei? –
Statybininkai didingi! Ir apie tai tiek. Tai
todėl rašau ir pratinuosi galvoti,
laikydamasis laiškų rašymo principo.
Kad išspausti mintį lyg votį –
visiškai. Randai patys išsitrins po
kažkiek valandų. Tegul tai
kito laiško apmastymas bus. Laiško sau jau.
Mintys minkštasuoliai, mintys gultai...
Žodis žvirblis, žodis tuštuma saujoj.
Laiškai nepertraukia vienas kito.
Tik ant vokų adresais keičiasi.
Ir gelsta dėl kažko nepasakyto,
užspringę tuštybių skaičiuose.