Kareivis

Jei kas paklaustų –
kokią valandą imtum, sunkią ar tamsią?,
atsakytum, po pusvalandį abiejų.
Reikia šūvio taiklaus, tu
sau kartotum asmeniniam ramse,
o iš tikro springtum krauju.

Po keleto metų,
prisimintum, kaip su savimi pjoveis,
kaip savo tulžimi gydeis,
kaip atpažinimų lėtume tu
suvokei – smaugia peizažo naujovės,
nuojautos blogos gidės.

O dabar klausti nėra kam. Tiksliau jei –
nėra apie ką, nei kaip. Valio. Nei
kodėl – taip pat. Štilis visiškas.
Tik vienas pats nesiliauji
knaisiotis duženų savo dėlionėj,
kol naują karą tau kirvis iškas.