dar tada kada sprendžiau
„gyventi ar mirti“ . . .
ir nelinkėjau niekam,
jausmo šito daugiau patirti.
kada sprendžiau,
kažkokias biochemijas...
kada buvau klausimu
„kaip poezijoje išgyventi? „
tyloje vis murmu
po daug metų maldas...
tik dabar suprantu...
kas? kaip buvo? kada?
ir malda naktyje...
ir tos akys su ašaromis...
nerandu tavyje.
jau negrįžta momentais.