gyvenimą
kaip sapną
pabudęs atidėjau
juk bus kita diena
o šiandien pratingėjau
darbų nepadarytų aibė
bet nuplaukė
tie rūpesčiai kažkur
apmaudžiai
dabar tik supratau
kai aš mylėjau
nemylėjau
ir kiek jausmų
į ateitį
kurios nebus jau
atidėjau
gal jau gana
buvo sunku ir linksma
kovojau su savimi
be proto ir beginklis
ir kaip šarvus
nuo prakaito įmirkusią futbolkę
aš nusimaudavau per galvą
lyg apynasrį
arklys pavargęs
žirgų sporte
nesaugojo manęs
nei burtai Merlino
nei meilės pančiai
praėjo
buvo
nenuėjo viskas
per tamsias akivaras
kaip baltas šerkšnas