Paryčiai.
Užsidariusios sienos atspindi vidų
ir apsižvalgyti pakviestas skini savam
sode nuo vaismedžio kūrinį.
Kas esi tu? tu. tu tai ir vėl ne aš.
Užsidariusios durys, vaišina tave.
Kėdė viduryje kilimo ir užrišta lempa
svyruoja, kartu su mūsų šėšėliais.
- Man tai visai nebuvo viso šio laiko.
- O tu duok žinoti, jei kas pasikeis.
- Tu gal žinai ką?
- Už ačiū nori?
ir ratais, tu lauki, kada tavasis išsukimas iš žiedo?
Kada tavasis čia ir dabar pabus kad bent trumpam pabūti?
Kiek dar savaičių?
Aš dar kartą, šį tik tai tau,
nupiešiu duris, nupiešiu spyną, langus
ir ten horizontą ir už jo debesyje pasislėpusį traukinį.
Kur tu? Šį kart, dar nulieju tau gėlių ir
ieškau, kur. kažkur čia
lyg palikau
Tamsoje, ryškios šviesos
Tamsoje, ryškios šviesos,
tolsta ryte.
033211132020