Prisiliečiu kasdien aš tyliai
Prie garso sklindančio triukšme,
Kuris aprengia mus ryte,
Lyg nertume i begalinį gyli.
O taip norėtųsi jį liesti.
Be šnabždesių ir įkyrių minčių,
Kvėpavimą apraizgiusių.
Lyg tiltą chaose nutiesti.
Ir visa tai.
Tik tavo spindesys akių,
Kurios alsuoja švelnumu
Spygliuoto garso apsupty.