Galimybės

Sakau Jums, paviršių jausti kaip karštį
galima. O esmę kaip Arktį.
Kraują kaip tirštį, kur norai atplaukia neršti.
O žinojimą – kur silpnumai įkopia smerkti.

Taigi, žinojimą galima justi.
Esmę galima kęsti iki imant gausti.
Norai? Kada nors pribaigs Jus tie
norai aukščiau dangaus, tie
norai, dar nepradėję vysti.

O žinojimą, jei tik apie tą patį,
kuriam nerimo priteista tėvystė,
kalbame, praleiskite priekin, į jo petį

nesiremkite. Nes ne tie laikai. Nebe jau.
Dar tuomet, kai nepažinojau Jūsų, o tik
gerdamas kavą akies krašteliu stebėjau
Jus, net mestelėjote – nesišypsokit,

supratau – apčiuopiami dalykai nesutampa.
Kur nors šalia šiuo metu visatoj stimpa
keletas laimingų žvaigždžių, švytėjimo kampą
virš Jūsų metusių, vos pradėjus justi Olimpą.